Shipbuilding tendencies in the context of digitalization
Abstract
Over the last few years, the new industrial revolution 4.0 has spread across industries and affected the shipbuilding industry as well. Shipbuilding based on the principles of Industry 4.0 would transform the design, production, operation, maintenance, communication and value chains of the shipbuilding industry in all aspects. In order to create new value, the ship must become smart and must be manufactured in a smart shipbuilding process. Shipbuilding as an assembly industry is reliant on international trade because a large part of the value of a ship depends on intermediate inputs that are sourced from various countries around the world. Rapidly developing technologies also bring economic changes – more technologically advanced companies could be more efficient and would occupy a larger market share in the future. In the first part of this article systematics of value chains in the shipbuilding sector is analysed the added value created by digital technologies is evaluated in the efficient value creation chain, in the second part research methods are presented – correlation-regression analysis and the SAW method, in the third part the development trends of shipbuilding are evaluated.
Article in Lithuanian.
Laivų statybos sektoriaus plėtros tendencijos skaitmenizacijos kontekste
Santrauka
Naujoji pramonės revoliucija 4.0 per pastaruosius kelerius metus išplito beveik visose pramonės šakose, ne išimtis ir laivų statybos pramonė. Laivų statyba pagal pramonės 4.0 principus pakeis laivų projektavimą, gamybą, eksploatavimą, techninę priežiūrą, komunikaciją ir vertės grandines visais laivų statybos pramonės aspektais. Norint sukurti naują vertę, laivas turi tapti išmanus ir būti gaminamas taikant išmaniųjų laivų statybos procesą. Laivų statyba kaip surinkimo pramonė yra neatsiejama nuo tarptautinės prekybos, kadangi didelė dalis laivo vertės priklauso nuo tarpinių sąnaudų išteklių, kurie tiekiami iš įvairių pasaulio šalių. Sparčiai besivystančios technologijos atneša ir ekonominių pokyčių – technologiškai pažangesnės įmonės veikia efektyviau ir ateityje užims didesnę rinkos dalį. Šio straipsnio pirmoje dalyje analizuojama vertės grandinių sistematika laivų statybos sektoriuje ir įvertinama skaitmeninių technologijų sukuriama pridėtinė vertė efektyvinant vertės kūrimo grandinę, antroje dalyje aptariami tyrimo metodai – koreliacinė regresinė analizė ir SAW metodas, trečioje dalyje įvertinamos laivų statybos plėtros tendencijos.
Reikšminiai žodžiai: laivų statyba, skaitmenizacija, tarptautinės vertės kūrimo grandinės, pramonė 4.0, tarptautinė prekyba, pramonės skaitmenizacija.
Keyword : shipbuilding, digitalization, global value chains, Industry 4.0, international trade, manufacturing digitalization
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
Awan, U., Gölgeci, I., Makhmadshoev, D., & Mishra, N. (2022). Industry 4.0 and circular economy in an era of global value chains: What have we learned and what is still to be explored? Journal of Cleaner Production, 371, 133621. https://doi.org/10.1016/J.JCLEPRO.2022.133621
Blanco-Novoa, O., Fernandez-Carames, T. M., Fraga-Lamas, P., & Vilar-Montesinos, M. A. (2018). A practical evaluation of commercial industrial augmented reality systems in an Industry 4.0 shipyard. IEEE Access, 6, 8201–8218. https://doi.org/10.1109/ACCESS.2018.2802699
Braglia, M., Marrazzini, L., Padellini, L., & Rinaldi, R. (2021). Managerial and Industry 4.0 solutions for fashion supply chains. Journal of Fashion Marketing and Management, 25(1), 184–201. https://doi.org/10.1108/JFMM-12-2019-0285
Chao, S. L., & Yeh, Y. H. (2020). Comparing the productivity of major shipyards in China, South Korea, and Japan – an application of a metafrontier framework. Maritime Business Review, 5(2), 193–210. https://doi.org/10.1108/MABR-12-2019-0060
Criscuolo, C., & Timmis, J. (2017). The relationship between global value chains and productivity. International Productivity Monitor, 32, 61–83.
de Vass, T., Shee, H., & Miah, S. J. (2021). IoT in supply chain management: Opportunities and challenges for businesses in early Industry 4.0 context. Operations and Supply Chain Management: An International Journal, 14(2), 148–161. https://doi.org/10.31387/oscm0450293
Dilyard, J., Zhao, S., & You, J. J. (2021). Digital innovation and Industry 4.0 for global value chain resilience: Lessons learned and ways forward. Thunderbird International Business Review, 63(5), 577–584. https://doi.org/10.1002/tie.22229
Eurostat. (2021a). Gross weight of goods handled in all ports by direction – annual data. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-datasets/-/mar_go_aa
Eurostat. (2021b). Production in industry – total (excluding construction). https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-datasets/-/teiis080
Fraga-Lamas, P., Fernández-Caramés, T. M., Blanco-Novoa, Ó., & Vilar-Montesinos, M. A. (2018). A review on industrial augmented reality systems for the Industry 4.0 shipyard. IEEE Access, 6, 13358–13375. https://doi.org/10.1109/ACCESS.2018.2808326
Gereffi, G., Lim, H. C., & Lee, J. (2021). Trade policies, firm strategies, and adaptive reconfigurations of global value chains. Journal of International Business Policy, 4(4), 506–522. https://doi.org/10.1057/s42214-021-00102-z
Gourdon, K., & Steidl, C. (2019). Global value chains and the shipbuilding industry. https://doi.org/10.1787/7e94709a-en
International Maritime Organization. (2018). UN body adopts climate change strategy for shipping. https://www.imo.org/en/MediaCentre/PressBriefings/Pages/06GHGinitialstrategy.aspx
Kano, L., Tsang, E. W. K., & Yeung, H. W.-c. (2020). Global value chains: A review of the multi-disciplinary literature. Journal of International Business Studies, 51(4), 577–622. https://doi.org/10.1057/S41267-020-00304-2
Kužmarskytė, K. ir Ramanauskienė, G. (2022). Žiedinė ekonomika ir tarptautinės vertės grandinės: apdirbamosios gamybos Lietuvoje analizė 2022. Lietuvos inovacijų centras. https://lic.lt/wp-content/uploads/2022/01/Ziedine-ekonomika-ir-tarptautines-vertes-grandines-su-ISBN.pdf
Lietuvos statistikos departamentas. (2022a). Lietuviškos kilmės eksportas. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022b). Krovinių vežimas jūrų transportu. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022c). Jūrų laivų bendroji talpa metų pabaigoje. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022d). Jūrų laivų skaičius metų pabaigoje. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022e). Krovininių jūrų laivų bendroji talpa metų pabaigoje. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022f). Pramonės įmonių pagrindinės investavimo kryptys. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
Lietuvos statistikos departamentas. (2022g). Pasaulinės vertės grandinės. https://osp.stat.gov.lt/eksperimentine-statistika/pasaulines-vertes-grandines
Merk, O. (2020). Future maritime trade flows: Summary and conclusions. https://www.itf-oecd.org/sites/default/files/docs/future-maritime-trade-flows.pdf
Nacewska-Twardowska, A. (2022). Poland and global value chains at the beginning of the 21st century – an opportunity or a threat? International Journal of Management and Economics, 58(1), 33–43. https://doi.org/10.2478/ijme-2022-0004
OECD. (2022). Ocean shipping and shipbuilding. https://www.oecd.org/ocean/topics/ocean-shipping/
Opazo-Basáez, M., Vendrell-Herrero, F., Bustinza, O. F., & Marić, J. (2022). Global value chain breadth and firm productivity: The enhancing effect of Industry 4.0. Journal of Manufacturing Technology Management, 33(4), 785–804. https://doi.org/10.1108/JMTM-12-2020-0498
Pabedinskaitė, A. (2009). Kiekybiniai sprendimų metodai (I dalis). Vilniaus Gedimino technikos universitetas. https://doi.org/10.3846/791-S
Pang, T. Y., Pelaez Restrepo, J. D., Cheng, C. T., Yasin, A., Lim, H., & Miletic, M. (2021). Developing a digital twin and digital thread framework for an ‘Industry 4.0’ shipyard. Applied Sciences, 11(3), 1–23. https://doi.org/10.3390/app11031097
Roko, L. P., Opusunju, M. I., Roko, L. P., & Opusunju, M. I. (2016). Value chain and performance in Agro allied small and medium scale enterprise in Sokoto State, Nigeria. International Journal of Business and Social Research, 6(9), 8–19. https://doi.org/10.18533/ijbsr.v6i9.957
SEA Europe. (2017). SEA Europe annual report. https://www.seaeurope.eu/library/annual-reports
Simanavičienė, R. (2011). Kiekybinių daugiatikslių sprendimo priėmimo metodų jautrumo analizė [Daktaro disertacija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas]. VGTU talpykla. https://doi.org/10.20334/1973-M
Stanić, V., Hadjina, M., Fafandjel, N., & Matulja, T. (2018). Toward Shipbuilding 4.0 - an Industry 4.0 changing the face of the shipbuilding industry. Brodogradnja/Shipbuilding, 69(3), 111–128. https://doi.org/10.21278/brod69307
Tian, K., Dietzenbacher, E., & Jong-A-Pin, R. (2022). Global value chain participation and its impact on industrial upgrading. World Economy, 45(5), 1362–1385. https://doi.org/10.1111/twec.13209
Wada, Y., Hamada, K., & Hirata, N. (2022). Shipbuilding capacity optimization using shipbuilding demand forecasting model. Journal of Marine Science and Technology, 27(1), 522–540. https://doi.org/10.1007/s00773-021-00852-8