Developing intercultural competences and creativity: the foundation for successful intercultural communication
Abstract
Although various aspects of intercultural communication have been examined in the works of various authors, there is still a lack of more in-depth research to analyse effective intercultural interaction in the context of combining intercultural competences and creativity competences. A number of works on intercultural communication identify only the barriers to effective communication and provide ways to overcome them; they insufficiently focus on the importance of competence development, in particular the role of creativity in ensuring effective intercultural communication. Meanwhile, the role of creativity as a process of generating new ideas and solving problems in intercultural communication is undeniable. There is no doubt that in order to ensure effective intercultural communication, it is necessary to combine intercultural competences with creativity competences. The object of this study is the development of intercultural competencies and creativity competencies in the context of intercultural interaction. The aim of this article is to examine the development of intercultural competencies and creativity as a basis for successful intercultural communication. Through the works of various scholars, the article describes the aspects of intercultural competences and creativity competence development in the context of intercultural interaction, and emphasises the importance of combining these competencies in order to achieve effective intercultural communication. The following methods are applied in the work: analysis and synthesis of scientific literature.
Keyword : creativity, development, development strategy, intercultural communication, intercultural competences
How to Cite
Braslauskas, J. (2021). Developing intercultural competences and creativity: the foundation for successful intercultural communication. Creativity Studies, 14(1), 197-217. https://doi.org/10.3846/cs.2021.14583
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
References
Alexandrache, C. (2019). Studying national culture – modality to develop intercultural competences in Higher Education. In E. Soriano, Ch. Sleeter, M. A. Casanova, R. M. Zapata, & V. C. Cala (Eds.), The European Proceedings of Social and Behavioural Sciences. Vol. 60. VIII International Conference on Intercultural Education and International Conference on Transcultural Health: The Value of Education and Health for a Global, Transcultural World: EDUHEM 2018 (pp. 54–61). Almeria, Spain. Future Academy. https://doi.org/10.15405/epsbs.2019.04.02.8
Armstrong, L. (2009). Creativity and the research university. In Changing Higher Education. https://www.changinghighereducation.com/2009/01/creativity-and-the-research-university.html
Arneback, E., & Jamte, J. (Forthcoming). How to counteract racism in education – a typology of teachers’ anti-racist actions. Race Ethnicity and Education. https://doi.org/10.1080/13613324.2021.1890566
Berardo, K., & Deardorff, D. K. (2012). Building cultural competence: innovative activities and models. Stylus Publishing, LLC.
Beresnevičius, G. (2010). Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos [disertacija]. Lucilijus.
Byram, M. (1997). Teaching and assessing intercultural communicative competence. Multilingual Matters.
Carrio-Pastor, M. L., & Belles-Fortuno, B. (Eds.). (2021). Teaching language and content in multicultural and multilingual classrooms: CLIL and EMI approaches. Palgrave Macmillan. https://doi.org/10.1007/978-3-030-56615-9
Chen, M.-H., & Agrawal, S. (2017). Do communication barriers in student teams impede creative behavior in the long run? – A time-lagged perspective. Thinking Skills and Creativity, 26, 154–167. https://doi.org/10.1016/j.tsc.2017.10.008
Cottrell, S. (2017). Critical thinking skills: effective analysis, argument and reflection. Series: Macmillan Study Skills. Red Globe Press. https://doi.org/10.1057/978-1-137-55052-1
Council of Europe. (2002). Common European framework of reference for languages: learning, teaching, assessment. Cambridge University Press.
Cropley, A. J. (1999). Definitions of creativity. In M. A. Runco & S. R. Pritzker (Eds.-in-Chief). Encyclopedia of Creativity, Vol. 1. (pp. 511–524). Academic Press.
Černevičiūtė, J., & Strazdas, R. (2014). Kūrybingumo sampratų raida: nuo genijaus į kūrybines sistemas. Santalka: filosofija, komunikacija, 22(2), 113–125.
Deardorff, D. K. (Ed.). (2009). The SAGE Handbook of Intercultural Competence. SAGE Publications, Inc.
Domingo, H. G. (2018). Assessing intercultural communicative competence: diploma thesis. GRIN Verlag.
Dumitraşcu-Băldău, I., & Dumitraşcu, D. D. (2019). Intercultural communication and its challenges within the international virtual project team. In MATEC Web of Conferences, 290. https://doi.org/10.1051/matecconf/201929007005
Fantini, A. E. (2019). Intercultural comunicative competence in educational exchange: a multinational perspective. Series: Routledge Research in Teacher Education. Routledge. https://doi.org/10.4324/9781351251747-2
Ganusauskaitė, A., & Liesionis, V. (2008). Kūrybinis procesas ir jo potencialo skatinimas organizacijoje. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 48, 23–34.
Ganusauskaitė, A., & Liesionis, V. (2009). Lietuvos aukštojo mokslo perspektyva – kūrybinės visuomenės ugdymas. Vadyba: mokslo tiriamieji darbai, 1(14), 33–39.
Garrido, C., & Alvarez, I. (2006). Language teacher education for intercultural understanding. European Journal of Teacher Education, 29(2), 163–179. https://doi.org/10.1080/02619760600617342
Geistmann, Ch. (2002). Interkulturelle Kompetenz – Eine wichtige und förderbare Fähigkeit in der internationalen Zusammenarbeit: Entwicklung eines Konzeptes zur schrittweisen Förderung interkultureller Kompetenz aufgezeigt am Beispiel der Handelspartner Frankreich und Deutschland. Books on Demand, GmbH.
Gerulaitienė, E. (2013). Patirtinio mokymosi kitame kultūriniame kontekste ugdymo praktikos, plėtojant tarpkultūrinę kompetenciją, ypatumų analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1(39), 25–31.
Girdzijauskienė, R., Penkauskienė, D., Sruoginis, L. V., Bukantienė, J., Grinytė, L., & Matonytė, A. (2011). Kūrybiškumo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas: tyrimo ataskaita. http://11a.lt/krsc/p/kurybiskumas/d/aplinkos_tyrimas.pdf
Gormley, Jr. W. T. (2017). The critical advantage: developing critical thinking skills in school. Harvard Education Press.
Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2010). Kūrybiškumo ugdymas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Ugdymo psichologija, 21, 66–74.
Grebliauskienė, B., & Večkienė, N. (2004). Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas. Žara.
Griffiths, Ch., & Costi, M. (2019). The creative thinking handbook: your step-by-step guide to problem solving in business. Kogan Page.
Herbrand, F. (2000). Interkulturelle Kompetenz: Wettbewerbsvorteil in einer globalisierenden Wirtschaft. Paul Haupt Verlag.
Hinz-Rommel, W. (1994). Interkulturelle Kompetenz. Ein neues Anforderungsprofil fuer die soziale Arbeit. Waxmann.
Jackson, J. (2014). Introducing language and intercultural communication. Routledge. https://doi.org/10.4324/9781315848938
Jančaitytė, R., Valavičienė, N., Augutienė, R., & Prakapas, R. (2009). Tarpkultūrinės kompetencijos didinimas bei įvairovės valdymo gebėjimų stiprinimas. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras / Mykolo Romerio Universitetas.
Jandt, F. E. (2020). An introduction to intercultural communication: identities in a global community. SAGE Publications, Inc.
Jandt, F. E. (2000). Intercultural communication: an introduction. SAGE Publications, Inc.
Jason, G. (2001). Critical thinking: developing an effective worldview. Wadsworth Group.
Jiaquan, X. (2009). On the development of college students’ intercultural competency intercultural competency. International Forum of Teaching and Studies, 5(2), 27–31.
Kajzer Mitchell, I., & Walinga, J. (2017). The creative imperative: the role of creativity, creative problem solving and insight as key drivers for sustainability. Journal of Cleaner Production, 140(3), 1872–1884. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2016.09.162
Lustig, M. W., & Koester, J. (2012). Intercultural competence: interpersonal communication across cultures. Pearson.
Maletzke, G. (1996). Interkulturelle Kommunikation: Zur Interaktion zwischen Menschen verschiedener Kulturen. Westdeutscher Verlag. https://doi.org/10.1007/978-3-322-80350-4
Martin, J. N., & Nakayama, Th. K. (2018). Intercultural communication in contexts. McGraw-Hill Education.
Mauricienė, I. (2013). Tarpkultūrinių kompetencijų raiška aukštojo mokslo institucijoje. Socialiniai mokslai, 1(22), 31–36.
Mažeikienė, N., & Loher, D. (2008). Teachers’ intercultural competence in mobility programme preview. Socialiniai mokslai, 2, 48–65.
Mažeikienė, N., & Virgailaitė-Mečkauskaitė, E. (2007). The experience of measurement and assessment of intercultural competence in education. Socialiniai mokslai, 4(58), 70–82.
McConachy, T. (2018). Developing intercultural perspectives on language use: exploring pragmatics and culture in foreign language learning. Series: Languages for Intercultural Communication and Education.
M. Byram, & A. J. Liddicoat (Eds.). Vol. 33. Multilingual Matters. https://doi.org/10.21832/9781783099337
Melnikova, J., & Trakšelys, K. (2016). Darbuotojų inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos ugdymo(si) principai. Holistinis mokymasis, 2, 21–30.
Neuliep, J. W. (2012). Intercultural communication: a contextual approach. SAGE Publications, Inc.
Norvilienė, A. (2014a). Kryptingas tarpkultūrinis studentų ugdymas, kaip tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo veiksnys (mokytojų rengimo universitete atvejis) [daktaro disertacija, Klaipėdos universitetas. Klaipėda, Lietuva]. https://vb.ku.lt/object/elaba:2120963/index.html
Norvilienė, A. (2014b). Tarpkultūrinės studentų kompetencijos ugdymo(si) veiksniai. Socialinis ugdymas, 38(2), 40–55. https://doi.org/10.15823/su.2014.04
Partnership for 21st Century Skills. (2008). 21st century skills, education and competitiveness: a resource and policy guide. http://wieettassessment.pbworks.com/f/21stCenturySkillsEducationandCompetitivenessGuide.pdf
Paurienė, G. (2011). Tarpkultūrinė kompetencija ir jos ugdymas pareigūnų rengime. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 5, 114–128.
Peleckis, K. (2014). International business negotiations: innovation, negotiation team, preparation. Procedia – Social and Behavioral Sciences, 110, 64–73. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2013.12.848
Peleckis, K., Mažeikienė, A., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2016). Verslo komunikacija ir derybos. Technika. https://doi.org/10.20334/1556-S
Peleckis, K., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2013a). Tarptautinės verslo derybos: inovacijos, derybų komanda, pasiruošimas. Vadyba: mokslo tiriamieji darbai, 23(2), 39–45.
Peleckis, K., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2013b). Verslo vadybos studentų derybinių kompetencijų ugdymas: struktūros ir turinio dimensijos. Verslas: teorija ir praktika, 14(4), 346–357. https://doi.org/10.3846/btp.2013.37
Petkevičiūtė, N., & Budaitė, R. (2005). Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 36, 132–149.
Pruskus, V. (2011). Kompetencijų vaidmuo sprendžiant tarpkultūrinius konfliktus. Logos: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas, 67, 142–152.
Pruskus, V. (2004). Multikultūrinė komunikacija ir vadyba. Vilniaus teisės ir verslo kolegija.
Pruskus, V. (2013). Tarpkultūriniai konfliktai: kilimo priežastys ir kompetencijų vaidmuo. Santalka: filosofija, komunikacija, 21(2), 79–89. https://doi.org/10.3846/cpc.2013.08
Rakauskaitė, E. D. (2014). Kūrybingumo ugdymas – investicija į kūrybinę visuomenę. Socialinės technologijos, 4(2), 333–347. https://doi.org/10.13165/ST-14-4-2-07
Rothman, J. C. (2007). Cultural competence in process and practice: building bridges. Pearson Education.
Ruggiero, V. R. (2011). The art of thinking: a guide to critical and creative thought. Pearson Longman.
Rutherford, A. (2018). A fundamental guide to effective decision making, deep analysis, intelligent reasoning, and independent thinking: elements of critical thinking. Independently Published.
Samovar, L. A., Porter, R. E., & McDaniel, E. R. (2011). Intercultural communication: a reader. Cengage Learning.
Savanevičienė, A., & Gudonavičius, L. (2007). Kūrybiškumo rolė priimant strateginius sprendimus. Ekonomika ir vadyba, 12, 636–642.
Scott, G., Leritz, L. E., & Mumford, M. D. (2004). The effectiveness of creativity training: a quantitive review. Creativity Research Journal, 16(4), 361–388. https://doi.org/10.1080/10400410409534549
Simonton, D. K. (2000). Creativity: cognitive, personal, developmental, and social aspects. American Psychologist, 55(1), 151–158. https://doi.org/10.1037/0003-066X.55.1.151
Soriano de Alencar, E. M. L. (1996). University students’ evaluation of their own level of creativity and their teachers’ and colleagues’ level of creativity. Gifted Education International, 11(3), 128–130. https://doi.org/10.1177/026142949601100303
Stancikas, E. (2015). Kultūrinio sąmoningumo ugdymas. Tiltai, 70(1), 127– 140. https://doi.org/10.15181/tbb.v69i1.1055
Stone, N. (2006). Internationalising the student learning experience: possible indicators. Journal of Studies in International Education, 10(4), 409–413. https://doi.org/10.1177/1028315306287633
Tang, M. (2019). Fostering creativity in intercultural and interdisciplinary teams: The VICTORY Model. Frontiers in Psychology, 10. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2019.02020
Tracy, B. (2010). Tikslai: pakilkite į viršūnę greičiau, nei kada nors svajojote. Luceo.
United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization. (2006). UNESCO guidelines on intercultural education. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization.
Vaicekauskienė, V. (2009). Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje. Švietimo problemos analizė, 3(31), 1–12.
Vaičiūnienė, V. (2015). Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis perspektyva suaugusiųjų švietime: kompetencija grindžiamas požiūris. Holistinis mokymasis, 1, 25–35.
Virgailaitė-Mečkauskaitė, E. (2011). Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas) [daktaro disertacija]. Šiaulių universiteto leidykla.
Wallas, G. (2014). The art of thought. Solis Press.
Wiseman, R. L., & Koester, J. (Eds.). (1993). Intercultural communication competence. Series: International and Intercultural Communication Annual. Vol. 17. SAGE Publications.
Zaldivar, E. J. (2020). Your unique cultural lens: a guide to cultural competence. Independently Published.
Armstrong, L. (2009). Creativity and the research university. In Changing Higher Education. https://www.changinghighereducation.com/2009/01/creativity-and-the-research-university.html
Arneback, E., & Jamte, J. (Forthcoming). How to counteract racism in education – a typology of teachers’ anti-racist actions. Race Ethnicity and Education. https://doi.org/10.1080/13613324.2021.1890566
Berardo, K., & Deardorff, D. K. (2012). Building cultural competence: innovative activities and models. Stylus Publishing, LLC.
Beresnevičius, G. (2010). Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo edukacinės dimensijos [disertacija]. Lucilijus.
Byram, M. (1997). Teaching and assessing intercultural communicative competence. Multilingual Matters.
Carrio-Pastor, M. L., & Belles-Fortuno, B. (Eds.). (2021). Teaching language and content in multicultural and multilingual classrooms: CLIL and EMI approaches. Palgrave Macmillan. https://doi.org/10.1007/978-3-030-56615-9
Chen, M.-H., & Agrawal, S. (2017). Do communication barriers in student teams impede creative behavior in the long run? – A time-lagged perspective. Thinking Skills and Creativity, 26, 154–167. https://doi.org/10.1016/j.tsc.2017.10.008
Cottrell, S. (2017). Critical thinking skills: effective analysis, argument and reflection. Series: Macmillan Study Skills. Red Globe Press. https://doi.org/10.1057/978-1-137-55052-1
Council of Europe. (2002). Common European framework of reference for languages: learning, teaching, assessment. Cambridge University Press.
Cropley, A. J. (1999). Definitions of creativity. In M. A. Runco & S. R. Pritzker (Eds.-in-Chief). Encyclopedia of Creativity, Vol. 1. (pp. 511–524). Academic Press.
Černevičiūtė, J., & Strazdas, R. (2014). Kūrybingumo sampratų raida: nuo genijaus į kūrybines sistemas. Santalka: filosofija, komunikacija, 22(2), 113–125.
Deardorff, D. K. (Ed.). (2009). The SAGE Handbook of Intercultural Competence. SAGE Publications, Inc.
Domingo, H. G. (2018). Assessing intercultural communicative competence: diploma thesis. GRIN Verlag.
Dumitraşcu-Băldău, I., & Dumitraşcu, D. D. (2019). Intercultural communication and its challenges within the international virtual project team. In MATEC Web of Conferences, 290. https://doi.org/10.1051/matecconf/201929007005
Fantini, A. E. (2019). Intercultural comunicative competence in educational exchange: a multinational perspective. Series: Routledge Research in Teacher Education. Routledge. https://doi.org/10.4324/9781351251747-2
Ganusauskaitė, A., & Liesionis, V. (2008). Kūrybinis procesas ir jo potencialo skatinimas organizacijoje. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 48, 23–34.
Ganusauskaitė, A., & Liesionis, V. (2009). Lietuvos aukštojo mokslo perspektyva – kūrybinės visuomenės ugdymas. Vadyba: mokslo tiriamieji darbai, 1(14), 33–39.
Garrido, C., & Alvarez, I. (2006). Language teacher education for intercultural understanding. European Journal of Teacher Education, 29(2), 163–179. https://doi.org/10.1080/02619760600617342
Geistmann, Ch. (2002). Interkulturelle Kompetenz – Eine wichtige und förderbare Fähigkeit in der internationalen Zusammenarbeit: Entwicklung eines Konzeptes zur schrittweisen Förderung interkultureller Kompetenz aufgezeigt am Beispiel der Handelspartner Frankreich und Deutschland. Books on Demand, GmbH.
Gerulaitienė, E. (2013). Patirtinio mokymosi kitame kultūriniame kontekste ugdymo praktikos, plėtojant tarpkultūrinę kompetenciją, ypatumų analizė. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1(39), 25–31.
Girdzijauskienė, R., Penkauskienė, D., Sruoginis, L. V., Bukantienė, J., Grinytė, L., & Matonytė, A. (2011). Kūrybiškumo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas: tyrimo ataskaita. http://11a.lt/krsc/p/kurybiskumas/d/aplinkos_tyrimas.pdf
Gormley, Jr. W. T. (2017). The critical advantage: developing critical thinking skills in school. Harvard Education Press.
Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2010). Kūrybiškumo ugdymas: teoriniai ir praktiniai aspektai. Ugdymo psichologija, 21, 66–74.
Grebliauskienė, B., & Večkienė, N. (2004). Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas. Žara.
Griffiths, Ch., & Costi, M. (2019). The creative thinking handbook: your step-by-step guide to problem solving in business. Kogan Page.
Herbrand, F. (2000). Interkulturelle Kompetenz: Wettbewerbsvorteil in einer globalisierenden Wirtschaft. Paul Haupt Verlag.
Hinz-Rommel, W. (1994). Interkulturelle Kompetenz. Ein neues Anforderungsprofil fuer die soziale Arbeit. Waxmann.
Jackson, J. (2014). Introducing language and intercultural communication. Routledge. https://doi.org/10.4324/9781315848938
Jančaitytė, R., Valavičienė, N., Augutienė, R., & Prakapas, R. (2009). Tarpkultūrinės kompetencijos didinimas bei įvairovės valdymo gebėjimų stiprinimas. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras / Mykolo Romerio Universitetas.
Jandt, F. E. (2020). An introduction to intercultural communication: identities in a global community. SAGE Publications, Inc.
Jandt, F. E. (2000). Intercultural communication: an introduction. SAGE Publications, Inc.
Jason, G. (2001). Critical thinking: developing an effective worldview. Wadsworth Group.
Jiaquan, X. (2009). On the development of college students’ intercultural competency intercultural competency. International Forum of Teaching and Studies, 5(2), 27–31.
Kajzer Mitchell, I., & Walinga, J. (2017). The creative imperative: the role of creativity, creative problem solving and insight as key drivers for sustainability. Journal of Cleaner Production, 140(3), 1872–1884. https://doi.org/10.1016/j.jclepro.2016.09.162
Lustig, M. W., & Koester, J. (2012). Intercultural competence: interpersonal communication across cultures. Pearson.
Maletzke, G. (1996). Interkulturelle Kommunikation: Zur Interaktion zwischen Menschen verschiedener Kulturen. Westdeutscher Verlag. https://doi.org/10.1007/978-3-322-80350-4
Martin, J. N., & Nakayama, Th. K. (2018). Intercultural communication in contexts. McGraw-Hill Education.
Mauricienė, I. (2013). Tarpkultūrinių kompetencijų raiška aukštojo mokslo institucijoje. Socialiniai mokslai, 1(22), 31–36.
Mažeikienė, N., & Loher, D. (2008). Teachers’ intercultural competence in mobility programme preview. Socialiniai mokslai, 2, 48–65.
Mažeikienė, N., & Virgailaitė-Mečkauskaitė, E. (2007). The experience of measurement and assessment of intercultural competence in education. Socialiniai mokslai, 4(58), 70–82.
McConachy, T. (2018). Developing intercultural perspectives on language use: exploring pragmatics and culture in foreign language learning. Series: Languages for Intercultural Communication and Education.
M. Byram, & A. J. Liddicoat (Eds.). Vol. 33. Multilingual Matters. https://doi.org/10.21832/9781783099337
Melnikova, J., & Trakšelys, K. (2016). Darbuotojų inovatyvumo ir kūrybiškumo kompetencijos ugdymo(si) principai. Holistinis mokymasis, 2, 21–30.
Neuliep, J. W. (2012). Intercultural communication: a contextual approach. SAGE Publications, Inc.
Norvilienė, A. (2014a). Kryptingas tarpkultūrinis studentų ugdymas, kaip tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo veiksnys (mokytojų rengimo universitete atvejis) [daktaro disertacija, Klaipėdos universitetas. Klaipėda, Lietuva]. https://vb.ku.lt/object/elaba:2120963/index.html
Norvilienė, A. (2014b). Tarpkultūrinės studentų kompetencijos ugdymo(si) veiksniai. Socialinis ugdymas, 38(2), 40–55. https://doi.org/10.15823/su.2014.04
Partnership for 21st Century Skills. (2008). 21st century skills, education and competitiveness: a resource and policy guide. http://wieettassessment.pbworks.com/f/21stCenturySkillsEducationandCompetitivenessGuide.pdf
Paurienė, G. (2011). Tarpkultūrinė kompetencija ir jos ugdymas pareigūnų rengime. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 5, 114–128.
Peleckis, K. (2014). International business negotiations: innovation, negotiation team, preparation. Procedia – Social and Behavioral Sciences, 110, 64–73. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2013.12.848
Peleckis, K., Mažeikienė, A., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2016). Verslo komunikacija ir derybos. Technika. https://doi.org/10.20334/1556-S
Peleckis, K., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2013a). Tarptautinės verslo derybos: inovacijos, derybų komanda, pasiruošimas. Vadyba: mokslo tiriamieji darbai, 23(2), 39–45.
Peleckis, K., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2013b). Verslo vadybos studentų derybinių kompetencijų ugdymas: struktūros ir turinio dimensijos. Verslas: teorija ir praktika, 14(4), 346–357. https://doi.org/10.3846/btp.2013.37
Petkevičiūtė, N., & Budaitė, R. (2005). Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 36, 132–149.
Pruskus, V. (2011). Kompetencijų vaidmuo sprendžiant tarpkultūrinius konfliktus. Logos: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas, 67, 142–152.
Pruskus, V. (2004). Multikultūrinė komunikacija ir vadyba. Vilniaus teisės ir verslo kolegija.
Pruskus, V. (2013). Tarpkultūriniai konfliktai: kilimo priežastys ir kompetencijų vaidmuo. Santalka: filosofija, komunikacija, 21(2), 79–89. https://doi.org/10.3846/cpc.2013.08
Rakauskaitė, E. D. (2014). Kūrybingumo ugdymas – investicija į kūrybinę visuomenę. Socialinės technologijos, 4(2), 333–347. https://doi.org/10.13165/ST-14-4-2-07
Rothman, J. C. (2007). Cultural competence in process and practice: building bridges. Pearson Education.
Ruggiero, V. R. (2011). The art of thinking: a guide to critical and creative thought. Pearson Longman.
Rutherford, A. (2018). A fundamental guide to effective decision making, deep analysis, intelligent reasoning, and independent thinking: elements of critical thinking. Independently Published.
Samovar, L. A., Porter, R. E., & McDaniel, E. R. (2011). Intercultural communication: a reader. Cengage Learning.
Savanevičienė, A., & Gudonavičius, L. (2007). Kūrybiškumo rolė priimant strateginius sprendimus. Ekonomika ir vadyba, 12, 636–642.
Scott, G., Leritz, L. E., & Mumford, M. D. (2004). The effectiveness of creativity training: a quantitive review. Creativity Research Journal, 16(4), 361–388. https://doi.org/10.1080/10400410409534549
Simonton, D. K. (2000). Creativity: cognitive, personal, developmental, and social aspects. American Psychologist, 55(1), 151–158. https://doi.org/10.1037/0003-066X.55.1.151
Soriano de Alencar, E. M. L. (1996). University students’ evaluation of their own level of creativity and their teachers’ and colleagues’ level of creativity. Gifted Education International, 11(3), 128–130. https://doi.org/10.1177/026142949601100303
Stancikas, E. (2015). Kultūrinio sąmoningumo ugdymas. Tiltai, 70(1), 127– 140. https://doi.org/10.15181/tbb.v69i1.1055
Stone, N. (2006). Internationalising the student learning experience: possible indicators. Journal of Studies in International Education, 10(4), 409–413. https://doi.org/10.1177/1028315306287633
Tang, M. (2019). Fostering creativity in intercultural and interdisciplinary teams: The VICTORY Model. Frontiers in Psychology, 10. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2019.02020
Tracy, B. (2010). Tikslai: pakilkite į viršūnę greičiau, nei kada nors svajojote. Luceo.
United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization. (2006). UNESCO guidelines on intercultural education. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization.
Vaicekauskienė, V. (2009). Kūrybingumo (ne)ugdymas mokykloje. Švietimo problemos analizė, 3(31), 1–12.
Vaičiūnienė, V. (2015). Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis perspektyva suaugusiųjų švietime: kompetencija grindžiamas požiūris. Holistinis mokymasis, 1, 25–35.
Virgailaitė-Mečkauskaitė, E. (2011). Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas) [daktaro disertacija]. Šiaulių universiteto leidykla.
Wallas, G. (2014). The art of thought. Solis Press.
Wiseman, R. L., & Koester, J. (Eds.). (1993). Intercultural communication competence. Series: International and Intercultural Communication Annual. Vol. 17. SAGE Publications.
Zaldivar, E. J. (2020). Your unique cultural lens: a guide to cultural competence. Independently Published.