Multilingualism as a business development factor

Abstract

Globalisation and rapidly changing economic environment force businesses to look for new survival or development strategies, fight for new markets, and adapt to turbulent circumstances. Access to new countries and expansion to new markets increasingly determine success and affect the overall economic development. Such factors as growing volumes of export and import, increasing tourism flows, and intensifying international territorial mobility increase people‘s motivation to learn foreign languages. Such knowledge not only extends conditions of economic operation, but also increases the efficiency and reliability of communication (for example, facilitates the acquisition of foreign organizational culture). Therefore, it can be concluded that the processes of economic globalisation increases the need for foreign languages as well as the value of linguistic skills. On the other hand, the dominant position of the English language in the world continues to be strengthened; English is widely considered as the international language of communication. However, as English is treated as a norm, other languages become even more significant. 
This article presents the business survey data from the “Language Rich Europe” project. The data confirm the predominance of the English language in corporate internal and external communication across European countries. However, the collected data show the growing importance of non-EU languages for businesses. The macro-economic context of the use of different languages in the business sector is presented in this paper as well as conclusions on the interconnection between economic trends and the need for language skills in the import-export and tourism-focused businesses. The article is based on the project “Language Rich Europe” data (www.language-rich.eu).

Daugiakalbystė kaip verslo plėtros veiksnys

Santrauka

Pasaulio  ekonomikos  globalizavimas,  sparčiai  besikeičianti  ekonominė  aplinka  priverčia  verslą  ieškoti  plėtros  ar  išgyvenimo galimybių, kovoti už naujas rinkas, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Galimybė patekti į naujas šalis, įsitvirtinti naujose rinkose vis labiau lemia verslo sėkmę ir daro įtaką bendrai ekonomikos raidai. Auga eksporto ir importo apimtis, didėja turizmo  srautai  ir  bendras  gyventojų  tarptautinis  teritorinis  judumas.  Visa  tai  didina  žmonių  motyvaciją  ir  poreikį  mokėti  užsienio  kalbų,  kurios  ne  tik  priartina  ir  išplečia  ekonominės  veiklos  sąlygas,  bet  ir  padidina  komunikacijos  efektyvumą  bei  patikimumą (dėl, pvz., svetimos organizacinės kultūros investicijų šalyje arba investuotojo šalyje). Todėl galima daryti išvadą, kad ekonomikos globalizavimo procesai didina užsienio kalbų mokėjimo poreikį ir kalbų mokėjimo vertę. Kita vertus, pasaulyje vis labiau stiprėja dominuojanti anglų kalbos pozicija, kuri tampa tarptautinio bendravimo kalba. Tačiau anglų kalbos fone kitų kalbų mokėjimas tampa dar reikšmingesnis, nes anglų kalbos mokėjimas tampa norma. Šiame straipsnyje pristatomi projekto „Europos kalbų lobynas“ metu gauti verslininkų apklausos duomenys, kurie rodo anglų kalbos vyravimą vidinėje ir išorinėje įmonių komunikacijoje. Tačiau projekto metu surinkti duomenys patvirtina didėjančią ne ES šalių kalbų svarbą verslo įmonėms. Darbe plačiau aptariamas makroekonominis kalbų vartojimo versle kontekstas, pateikiamos išvados apie ekonomikos plėtros tendencijų  ir  kalbų  poreikio  įmonėse,  plėtojančiose  eksportą  ir  importą  bei  turizmą,  sąsajas.  Straipsnis  parengtas  remiantis  projekto „Europos kalbų lobynas“ duomenimis (www.language­rich.eu).

Reikšminiai žodžiai: daugiakalbystė, verslas, kalbų strategija, Europos kalbų lobynas.

Keyword : multilingualism, business, language strategy, Language Rich Europe